KOŠICĖ SLOVAKIJOJE: ŽAVUS SENAMIESTIS IR HIPSTERIAI

Slovakija yra nedidelė šalis – turi kiek daugiau nei 5 mln. gyventojų – tad ir sutikti slovakų šiam pasaulyje, sakyčiau, tikimybė yra menka. Tačiau man kažkaip pasisekė: ne tik kad vieni geriausių draugų, kuriuos turiu Izraelyje, yra slovakai, bet dar ir draugė iš Lietuvos už slovako nusprendė tekėti. Visa tai ir lėmė, kad būtent Slovakija tapo šios vasaros pirma kelionių kryptimi.

Ypatingai daug apie Slovakiją prieš kelionę nežinojau. Gal tik tai, kas ten labai gražūs kalnai, o vietos gyventojai mėgsta gaminti ir gerti slyvovicę (būtent šio spiritinio slyvų gėrimo visad sulaukdavau iš slovakų draugų). Galiu pasakyti, kad savaitės kelionė po Slovakiją šį mano įsivaizdavimą tik dar labiau sustiprino :).

KOŠICĖ: PIRMOJI PAŽINTIS SU SLOVAKIJA

Pirmoji stotelė Slovakijoje – antras pagal dydį po sostinės Bratislavos, rytinis Košicės miestas. Vykstame iš Tel Avivo: iš čia į Košicę tiesiogiai skraidina „Wizzair”. Lėktuvas pilnas izraeliečių, tačiau iš jų kalbų atrodo, kad dauguma nelabai ir žino, kur skrenda. Už mūsų sėdintys vaikai ginčijasi, ar Slovakija yra miestas, ar šalis, o šalimais sėdinti porelė svarsto, kur bus galima pasikeisti eurus į vietinę Slovakijos valiutą. Matyt, kad radę pigius tiesioginius skrydžius žmonės tiesiog perka bilietus, o tik vėliau išsiaiškina informaciją apie šalį :).

Košicėje (koks keistas žodis) nusileidžiame jau vėlai naktį, tad pasiėmę taksi skubame į savo užsakytą hostelį. Beje, jau pirmą vakarą išbandome ir vėliau naudojame HopinTaxi programėlę, su kuria paprasta išsikviesti mašiną, o ir kainos mažesnės nei pvz. gaudant taksi prie oro uosto. Iki Kočicės centro sumokame 10 Eur.

Gyvename hostelyje paprastu ir aiškiu pavadinimu „Košice Hostel”. Pačiame miesto centre esantis hostelis yra tvarkingas, bet labai jau paprastas. Už dvivietį kambarį su bendru vonios kambariu tenka mokėti 30 Eur + 1,5 Eur miesto mokestis žmogui už naktį, ir tai buvo pats pigiausias variantas, kokį pavyko rasti.

ŠV. ELŽBIETOS KATEDRA – PAGRINDINĖ ĮŽYMYBĖ

Išsimiegoję kitą rytą einame pasivaikščioti po Košicės senamiestį, kuris yra tikrai žavus, bet nedidelis. Košicė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1230 m. ir įvairiais istoriniais periodais buvo svarbus Vengrijos karalystės, vėliau – Austrijos-Vengrijos imperijos, o dar vėliau – Čekoslovakijos miestas. Šiandien tai – rytų Slovakijos kultūrinis ir ekonominis centras, turi tris universitetus, daugybę muziejų, teatrų ir meno galerijų.

Pagrindinė senamiesčio įžymybė – milžiniška gotikinė šv. Elžbietos katedra, didžiausia visoje Slovakijoje. Nuo jos tęsiasi ilga pėsčiųjų alėja su fontanais, parkeliais ir lauko kavinėmis, o aplinkinėse siaurose gatvelėse galima rasti dar daugiau bažnyčių ir įvairių senovinių pastatų.

Senamiestį apeiti užtenka kelių valandų. Daugiau užtruksite, jei norėsite užsukti į kokį nors muziejų. Mes norėjome užsukti į Miklušo kalėjimą, tačiau Košicėje lankėmės pirmadienį ir jis nedirbo. Panašiai buvo ir su kitais muziejais, kurie pirmadieniais arba nedirba, arba darbą pradeda vėliau. Pavyzdžiui, šv. Elžbietos katedros bokštas tą dieną veikė tik nuo 13:00 val., tad teko šiek tiek palaukti.

Užlipti į Katedros bokštą rekomendavo visi kelionių gidai ir blogai – žadėjo nepakartojamą vaizdą. Aš tikėjausi kažko panašaus kaip mūsų Vilniaus šv. Jonų bažnyčios bokšte, tačiau čia viskas buvo truputį paprasčiau. Už įėjimą sumokame po 2 Eur, o tuomet tenka siauručiais laiptukais kabarotis į viršų – iš viso jų 300. Bokštas turi keletą lygių, tačiau jokių ekspozicijų ar kokių įdomių dalykų čia nepamatėme – tik mažučius langelius, pro kuriuos galima pažvelgti į Košicės senamiestį.

Pačiame viršuje – varpinė ir jau didesni langai, tiesa, įstiklinti ir dar grotomis padengti, tad ir vaizdas toks grotuotas :).

PARKAS IR HIPSTERIAI

Visai šalia senamiesčio plyti didžiulis parkas. Buvo keista čia sutikti tiek daug jaunų žmonių (juk pirmadienis): kai kurie tiesiog vaikštinėja, kiti nesidrovėdami su maudymosi kostiumėliais sau deginasi ant žolės. Apturėjome įdomią diskusiją apie tai, kaip žmonės šaltesniuose kraštuose kiek įmanoma stengiasi gaudyti saulės spindulius, kai tuo tarpu Izraelyje kaip tik visi slepiasi pavėsyje. Pastebėjau, kad ir aš jau dažniau save priskiriu prie tų jautriųjų.

Pasivaikščioję po parką, netoli senamiesčio atrandame įdomią kultūrinę vietą: sename Tabako fabrike įsikūrusį barą/kavinę/koncertų vietą. Tabačka Kulturfabrik – čia galima sutikti visus Košicės hipsterius (pasirodo, ir čia jų yra) ir jaunus profesionalus, atėjusius pavalgyti pietų. Vakarais čia vyksta įvairūs koncertai (kažkas panašaus į mūsiškį Loftą), tačiau net ir dienos metu pilna žmonių, kurie barškina laptopais ir geria alų/kavą

Užsisakome maisto ir alaus – čia jis kainuoja 2 Eur už bokalą. Džiaugiamės kaina, bet kaip vėliau sužinome, Slovakijos standartais čia yra gan daug, kitur alus kainuodavo 1,2 -1,8 Eur.

Tokia trumpa buvo pirmoji pažintis su Slovakija. Iš Košicės toliau keliaujame į gražiuosius Tatrus.