KELIONĖ APLINK ZALCBURGĄ. SAINT VOLFGANGAS IR BAD IŠLIS

Kelionę Austrijoje pradėjome nuo Zalcburgo – Alpių apsuptos Mocarto gimtinės. Pusantros dienos tikrai pakako apžiūrėti pagrindinėms miesto įžymybėms, tad nusprendėme dar kiek daugiau pakeliauti po Zalcburgo apylinkes.

Vakarinė Austrijos dalis ypač garsėja kalnų kraštovaizdžiais, slidinėjimo kurortais ir kitokiomis žiemos pramogomis. Slidinėjimui šį kartą laiko neturėjome (o ir kainos bei užimtumas šventiniu laikotarpiu tam nėra labai palankūs), užtat iki vienos kalno viršūnės pakilome, sniegą iš arti pamatėme, ir karšto vyno šventinėse mugėse prisiragavome.

Vaizdingi Austrijos miesteliai: Saint Volfgangas

Bene populiariausias traukos objektas Zalcburgo apylinkėse yra Halštatas (Hallstatt) – prie Halštato ežero įsikūręs, įspūdingų kalnų apsuptas miestelis atrodo kaip iš pasakos. Mes irgi galvojome į jį užsukti, ir gal net nakčiai apsistoti, bet tai pasirodė ne taip ir paprasta.

Gajus mitas, kad būtent Halštatas įkvėpė animacinio filmo „Frozen“ kūrėjus, kasmet čia sutraukia apie milijoną turistų. Miestelyje, kuriame nuolatos gyvena tik 780 žmonių, tai gerokai jaučiasi. Net automobiliui vietą rasti sunku, o ką jau kalbėti apie išpūstas apgyvendinimo kainas. Žodžiu, Halštatą nusprendėme praleisti – galiausiai ten sustojome tik jau vakare temstant, pasidarėme keletą nuotraukų ir nurūkome savais keliais.

Vaizdingų, bet ne tokių garsių miestelių Austrijoje yra gerokai daugiau. Maždaug pusiaukelėje tarp Zalcburgo ir Halštato įsikūręs Saint Volfgangas (St. Wolfgang) – vienas iš jų. Miestelis stūkso ant šiaurinio Volfgango ežero kranto, ir taip pat yra apsuptas kalnų. Pasistatę automobilį mokamoje aikštelėje, išlipome čia kelioms valandoms pasivaikščioti.

Saint Volfgangą vagoja siaurų gatvelių labirintas, nusėtas žavių namukų ir suvenyrų parduotuvių, o miestelio centre – XV a. bažnyčia. Mums lankantis čia veikė ir nedidelis kalėdinis turgelis, kur sustojome išgerti karšto punšo ir suvalgyti gabalą štrudelio su vaniliniu kremu. Kaip ir kitur Austrijoje, punšas ar karštas vynas parduodamas ne vienkartiniuose, bet moliniuose puodeliuose, už kuriuos reikia palikti depozitą. Tie puodeliai kiekvienoj mugėj skirtingi ir visai gražūs, tad jei patinka, galima pasilikti sau ar parvežti namo lauktuvėms.

Bad Išlis – imperatorių vasaros rezidencija

Iš Saint Volfgango toliau keliavome link Bad Išlio (Bad Ischl), kur nusprendėme ir nakčiai apsistoti – šeimyninis numeris mums keturiems atsiėjo 196 Eur. Svečių namais Frühstückspension Kirchenwirt nenusivylėme – neblogi pusryčiai ir vaizdas pro langą puikus, bet įsikūrę jie jau už miestelio ribų, tad iki centro teko važinėti automobiliu.

Bad Išlis labiausiai garsėja kaip SPA paslaugų miestelis ir Austrijos-Vengrijos monarchų vasaros rezidencija. Čia stūksančioje Kaiserviloje apsistodavo imperatorius Pranciškus Juozapas I (Franz Joseph I) su imperatoriene Elžbieta (Elizabeth). Pačią Kaiservilą galima aplankyti tik su gidu – įėjimas kainuoja 15 Eur, o visas turas trunka apie 45 min. (daugiau informacijos čia.) Didžiausia problema, kad turai vykdomi tik vokiečių kalba – kas jos nesupranta, gauna lankstinuką su vertimu (galima rasti daug įvairių kalbų).

Kad ir nesuprantu vokiečių (tik kartu buvusi draugė kiek pavertėjavo), apsilankymas viloje pasirodė įdomus. Viduje galima pamatyti įspūdingus imperatorių kambarius, išlikusius baldus, drabužius, paveikslus, didžiulę iškamšų kolekciją (imperatorius buvo aistringas medžiotojas) ir slaptus praėjimus. Būtent vasaros atostogų Bad Išlyje metu, 1914 m. birželio 28 d., Pranciškus Juozapas sužinojo apie savo sūnėno Pranciškaus Ferdinando (Franz Ferdinand) nužudymą Sarajeve. Kaiserviloje galima pamatyti stalą, ant kurio imperatorius pasirašė dokumentą, deklaruojantį karą prieš Serbiją – taip prasidėjo Pirmasis Pasaulinis karas.

Aplink Kaiservilą dar plyti ir didžiulis sodas, kuriame galima pasivaikščioti. Tiesa, vasarą jis turbūt atrodo kur kas įspūdingiau. Pačioje Kaiserviloje neleidžiama fotografuoti, tad jei norite pamatyti, kaip ten viskas atrodo, teks nuvykti patiems.

Pernakvoję Bad Išlyje, anksti ryte nusprendėme pakilti iki Katrin viršūnės. Miestelio pakraštyje įrengtas keltuvas – kelionė į abi puses žmogui atsieina 19,50 Eur. Pakilti iki viršaus užtrunka, užtat galima prisižiūrėti vaizdų – netrukus mums atsivėrė visas Bad Išlio miestelis, aplinkiniai kaimeliai, kalnai ir miškai. Ir žinoma – kuo aukščiau, tuo daugiau sniego. Patogiai įsitaisę keltuve stebėjomės, kiek daug žmonių į kalną per tuos sniegynus klampoja patys – užkopę nuo kalno vėliau nusileidžia slidėmis (bet slides iki viršūnės irgi reikia užsitempti!).

Pakilus į viršų vaizdai dar puikesni – matosi ne tik Bad Išlis, bet ir kitoje pusėje tyvuliuojantis Halštato ežeras. Per sniegynus nukastas takelis iki apžvalgos aikštelės, bet kažkur toliau ar aukščiau be tinkamos įrangos nukakti nepavyks. Vasarą šiose vietose galima būtų išbandyti pėsčiųjų maršrutus – manau, vaizdai būtų visai kiti, bet ne ką prastesni.

Viršūnėje šalia keltuvo įsikūręs restoranas – čia galima ir pavalgyti ar karšto vyno išgerti. Tačiau pati geriausia pramoga – už 10 Eur depozitą pasiimti pašikniukus (gal kas žinot tinkamesnį žodį? :D). Su jais dar kokią valandą čiuožinėjom nuo kalno, kol galutinai peršlapom. Po tokių linksmybių visai neblogai būtų užsukti į garsųjį Bad Išlio SPA – bet mums tam laiko jau nebeužteko, dar laukė 3 val. kelionė iki Vienos.