ATOSTOGOS EILATE: KĄ VEIKTI IZRAELIO KURORTE PRIE RAUDONOSIOS JŪROS?

Prie Raudonosios jūros įsikūręs Eilatas – tarp lietuvių gana populiarus Izraelio kurortas (na, bent jau taip buvo iki Covid-19 pandemijos ir tikėkimės, bus ir po jos). Kadangi saulė ir šiltas klimatas Eilate lepina visus metus, keliautojai iš Europos čia ypač mėgsta vykti žiemą. O ką, visai smagu, kai vasario mėnesį oro temperatūra laikosi apie 19-23°C, o Raudonosios jūros vanduo sušyla iki kokių 21°C.

Nors Izraelyje gyvenu jau ilgokai, Eilate lankiausi tik du kartus ir tie buvo labai labai trumpi. Vieną kartą čia sustojome nakčiai, prieš vykstant į Jordaniją, o kitą kartą į Eilatą atvykome tik tam, kad kirstume sieną į Egiptą. Aha, iš tiesų, ne mes vieni čia tokie gudrūs: nemažai Eilato oro uoste nusileidusių turistų toliau važiuoja atostogauti į Sinajaus pusiasalį arba keliauja po Jordaniją.

Anksčiau Eilatas man atrodė labai tolimas (nuo Tel Avivo jis nutolęs 350 km arba 4 val. automobiliu, o Tel Avive juk irgi jūrą turime), apgultas turistų, triukšmingas ir šiek tiek nuobodus – ir tik pandemijos dėka nusprendžiau praleisti ten trumpas atostogas. Na ir ką – pasirodo, kad visai neblogai tame Eilate: tikrai yra ką veikti ir ką aplankyti, o didžiausią įspūdį paliko aplinkiniai kalnai ir Raudonosios jūros povandeninis pasaulis.

Eilatas: praktinė informacija

Eilate lankėmės birželio viduryje – tik atvykus mus pasitiko didžiulė tvankuma ir 38°C karštis, nors kitomis dienomis temperatūra porą laipsnių nukrito ir buvo gana vėjuota. Tą karštį ištvėrėme gana lengvai, tačiau be mirkimo jūroje, dienos metu tikrai nedaug ką galima nuveikti.

Eilate apsistojome gana paprastame, bet visai neprastame viešbuyje pavadinimu Rich Royal Suits. Trivietis kambarys su didžiuliu balkonu ir pusryčiais mums atsiėjo 95 Eur už naktį. Eilate apgyvendinimo pasirinkimas tikrai didelis – ar norite prabangesnio viešbučio su baseinu ir „viskas įskaičiuota“, ar atskiro buto per AirBnB, čia visko galima rasti.

<<<Nesi išbandęs AirBnB? Užsiregistruok sistemoje ir gauk nuolaidą pirmam užsakymui!>>>

Pats Eilatas yra nedidelis miestas – turi mažiau nei 50 tūkst. gyventojų, kurių dauguma dirba turizmo sektoriuje. Miesto centras išsidėstęs aplink Eilato prieplauką (Eilat marina), o didžiausias veiksmas vyksta palei pakrantę nutiestoje promenadoje – čia daugybė parduotuvių ir prekybos centrų, barų bei restoranų.

Keletas rekomendacijų, kur pavalgyti ir praleisti laiką:

• Cafe Optimi – pusryčių meniu, šakšuka, įvairios salotos, pasta, fish&chips, kava ir kt.
• Rak Dagim – puikus žuvies ir jūros gėrybių restoranas.
• Omer‘s – kiek toliau nuo miesto centro, Artimųjų Rytų virtuvė su „cinkeliu“.
• Mike‘s Place – tarptautinio stiliaus pub‘as, garsėjantis burgeriais ir alumi.
• Three Monkeys – žymiausias baras Eilate su gyva muzika.

Nors Izraelis nėra pigus, Eilatas yra tax-free zona, tad PVM neapmokęstintos prekės kainuoja 17% pigiau nei kitur šalyje. Net patys izraeliečiai atvyksta čia apsipirkti – štai kartu keliavusi draugė namo parsivežė ir siurblį, ir naują telefoną. Lietuviams elektronikos prekių Eilate pirkti gal ir neapsimoka, bet visokių drabužių, batų, kosmetikos ir kitokių šmutkių pasirinkimas tikrai didelis.

Jūra, paplūdimiai ir koralinis rifas

Kaip bebūtų, pagrindinis traukos objektas Eilate yra Raudonoji jūra – tik dėl jos skaidraus ir šilto vandens čia visus metus netrūksta turistų. Paplūdimiai įsikūrę tiek miesto centre, tiek kiek toliau nuo centro – daugumoje iš jų rasite pavėsines ar skėčius, dušus ir šalia įsikūrusias kavines, o už papildomą mokestį galima išsinuomoti gultus. Skirtingose vietose kainos kiek skiriasi, bet kiek matėme, gultą visai dienai galima išsinuomoti už 12-20 NIS (3-5 Eur). Gultą nuomotis verta, mat Eilato paplūdimiai yra nusėti akmenukais, ir gulėti šiaip ant žemės pasitiesus rankšluostį gali būti nelabai patogu.

Raudonoji jūra garsėja savo spalvingu povandeniniu pasauliu – daugelis žmonių patys atsiveža arba vietoje nuomojasi paviršinio nardymo (snorklinimo) įrangą. Nemažai čia ir visokių nardymo centrų ir kursus siūlančių mokyklų. Snorklinti Eilate galima praktiškai visur, bet įspūdingiausia vieta yra Eilato koralinis rifas, išsidėstęs maždaug 6 km nuo miesto centro.

Koralinis rifas yra gamtos rezervatas (Eilat Coral Beach Nature Reserve, daugiau informacijos čia), tad įėjimas kainuoja – suauguasiam atsieis 35 NIS (~9 Eur). Už šią kainą ne tik pasnorklinome pačiame rife, bet ir praleidome dieną rezervatui priklausančiame paplūdimyje – čia galima naudotis gultais, kėdėmis ir pavėsinėmis. Virš koralinio rifo nutiesti tilteliai: jais galima pasivaikščioti, apžiūrėti rifą iš viršaus ir nusileisti į vandenį. Prie kranto taip pat yra atitverti nedideli baseinai vaikams pliuškentis.

Šalia koralų rifo yra įsikūręs Povandeninės observatorijos jūrinis parkas (The Underwater Observatory Marine Park, daugiau informacijos čia), o grįžtant link Eilato – Delfinų rifas (Dolphin‘s Reef, daugiau informacijos čia). Šias vietas ypač pamėgusios šeimos su vaikais – manau, apsilankyti tikrai verta, bet pasilikome tai jau kitam kartui.

Po dienos, praleistos koralų rife, užsukome pavalgyti į kitoje gatvės pusėje esančią Yusuf‘s tent – tai paprastas beduinų stiliaus restoranas su labai skaniu ir pigiu maistu: humusu, šakšuka, labane, salotomis ir t.t. – trise prisivalgėme iki soties, buvome pavaišintos kava su saldumynais, ir už viską sumokėjome tik 110 NIS (apie 28 Eur).

Raudonasis kanjonas

Be jūros, Eilate verta nuvykti pasivaikščioti po kalnus. Čia išsiraizgę įvairūs pėsčiųjų maršrutai, visgi populiariausias iš jų – Raudonasis kanjonas (Red Canyon). Pačios po kalnus daug laipioti ar žygiuoti negalėjome dėl karšto oro – bet kitu metų laiku tikrai siūlyčiau tam skirti daugiau laiko (ir pati planuoju čia dar sugrįžti).

Iki Raudonojo kanjono per maždaug 20 min. nuvykome automobiliu (navigacijoje tiesiog įvedėme Red Canyon parking). Prie automobilių stovėjimo aikštelės stovi stendas su žemėlapiu ir sužymėtais maršrutais: sekant žaliąja trasa patį kanjoną pasiekėme per maždaug 20 min. Raudonasis kanjonas yra siaurias tarpeklis – leidžiantis juo keletą kartų teko lipti kopetėlėmis, tačiau didelių fizinių pastangų tai nereikalavo.

Kanjone žmonių mums lankantis praktiškai nebuvo, tad praėjome jį gan greitai, o grįžome juodąja trasa per kanjono viršų. Čia irgi reikėjo kiek palipti kopėčiomis, tik jau buvo kiek sudėtingiau – bijantiems aukščio geriau grįžti atgal tuo pačiu keliu. Visas apsilankymas Raudonajame kanjone truko apie valandą laiko, nors ėjome tikrai lėtokai.

Grįžtant atgal į Eilatą dar sustojome Mount Yoash apžvalgos aikštelėje. Iki jos galima atvykti automobiliu, bet mums kelias pasirodė statokas, tad automobilį palikome apačioje ir užkopėme pačios. Nuo Mount Yoash atsiveria tikrai neblogi vaizdai: aplinkiniai kalnai, Raudonoji jūra, Eilato miesto gabaliukas, vienoje pusėje – Jordanija, kitoje – Egiptas, o tolumoje geru oru dar galima įžiūrėti ir Saudo Arabiją.

Timnos slėnio parkas

Kitas vertas dėmesio objektas netoli Eilato – tai Timnos slėnio parkas (daugiau informacijos čia). 30 km nuo Eilato centro įkurtas nuostabaus kraštovaizdžio parkas apima didžiulę teritoriją su uolomis, kanjonais, slėniais ir net dykumoje įkurta oaze. Timnos kraštovaizdis primena Petrą ar Wadi Rumą Jordanijoje. Nuo erozijos ir vėjo uolos čia įgavusios neįprastas formas – pavyzdžiui, viena žymiausių uolų vadinama Grybu, kitur galima atrasti didžiules natūraliai susiformavusias arkas.

Timnos slėnio parkas svarbus ir archeologams bei geologams. Kadaise šioje vietoje gyvavusi vario kasykla laikoma pirmąja tokia pasaulyje, parke galima atrasti ir nedidelę senovinę egiptiečių šventyklą ir daugybę egiptiečių uolose išskaptuotų piešinių. Parko viduryje sukurta oazė: dirbtinis tvenkinys su palmėmis, šalia jo – restoranas, suvenyrų parduotuvės ir net kempingas.

Timnos parke lankytojo bilietas suaugusiam kainuoja 49 NIS (~12,7 Eur). Geriausia į parką atvykti ir po jį važinėti automobiliu (jei neturite – iš Eilato organizuojami turai). Lankytinų objektų čia tikrai gausu, o atstumai tarp jų dideli – norint žygiuoti pėstute reiktų tinkamai pasiruošti ir susiplanuoti maršrutą. Mes parke važinėjome automobiliu, praleidome maždaug tris valandas, bet apžiūrėti tikrai ne viską spėjome. Net ir vakarop čia buvo gerokai karšta – bet būtinai reikės sugrįžti vėsesniu oru!