EIN GEDI NACIONALINIS PARKAS: OAZĖ JUDĖJO DYKUMOJE
Ankstų šeštadienio rytą važiuojame palei Negyvąją jūrą nutiestu 90-ju keliu. Vaizdai pro langą gan monotoniški – tai vis tas pats pilkai gelsvas Judėjo dykumos peizažas bei aukščiau iškilusių kalnų, skardžių ir tarpeklių grandinė. Žemiausias taškas planetoje – Negyvoji jūra – nors iš tolo ir traukia savo žydryne, kartu ir atrodo gan negyva. Jokios žalumos pakrantėse nematyti, tik didžiulės kur nekur atsivėrusios smegduobės – nuolat besitraukiančios Negyvosios jūros pasekmė.
Šioje vietoje atrasti bent kiek gyvybės atrodo tikras stebuklas, tačiau būtent tai ir nutinka atvykus į Ein Gedi nacionalinį parką. Didžiausia oazė visame Izraelyje yra populiari žygių vieta, kur galima ne tik aktyviai leisti laisvalaikį, bet ir atsigaivinti viename iš daugybės šaltinių, krioklių ar baseinų.
Ein Gedi parkas užima maždaug 14 km2 teritoriją visai prie pat Negyvosios jūros, apie 80 km nuo Jeruzalės ir apie 150 km nuo Tel Avivo. Parką sudaro du didžiuliai tarpekliai – Wadi David ir Wadi Arugot, kuriais teka šaltiniai. Pagrindiniai žygeivių maršrutai būtent ir yra nutiesti aplink šiuos šaltinius – vykstant į Ein Gedi, reikėtų išsirinkti vieną iš jų, mat per dieną aplankyti abu bus sunkoka.
Wadi Arugot
Prie Wadi Arugot įėjimo (Ein Gedi parkas turi du įėjimus – Arugot ir David) ankstų rytą žmonių dar nedaug, užtat saulė jau kepina kaip reikiant. Nors jau rugsėjis, Izraelyje tai dar tikra vasara, todėl einant į žygį visai dienai būtina pasiimti kepurę ir kremą nuo saulės, taip pat bent tris litrus vandens.
Wadi Arugot trasa tęsiasi palei Arugot šaltinį ir veda link Hidden Waterfall (Pasislėpusio (?) krioklio) bei kelių viršuje esančių baseinų (upper pools). Pastaruosius su keletu sustojimu mes pasiekiame per maždaug dvi valandas – pats kelias gal ir nėra labai sudėtingas, bet dėl karščio kai kuriems gali būti sunkiai įveikiamas. Daugiausiai tenka žygiuoti siauru takeliu palei tarpeklio skardį, bet maršruto pabaigoje jau brendame ir tiesiai per patį upelį (todėl ir apie tinkamą avalynę reikia pagalvoti!).
Visas mūsų pastangas ir prakaitą atperka vėsinantys baseinai, susidarę keliose vietose ten, iš kur išteka Arugot šaltinis. Maudytis ir gaivintis čia norisi kad ir visą dieną. Visgi po kiek laiko pailsėję ir pasistiprinę atsineštais sumuštiniais, leidžiamės toliau link Hidden Waterfall. Matyt, šis pavadinimas kriokliui duotas jau senokai, nes dabar tikrai neatitinka realybės – jį čia „pasislėpusį“ tikrai atranda nemažai žygeivių. Krioklys nėra iš įspūdingiausių, bet po juo bent išsimaudyti galima, kas yra tikrai smagu.
Kelionė atgal vėl užtrunka apie dvi valandas, tik šį kartą jau žygiuojame ne tarpeklio viršumi, o tiesiai per jo apačioje tekantį šaltinį. Toks būdas pasirodo tikrai gaivesnis ir malonesnis, o ir peizažai aplinkui šiek tiek įvairesni. Pradėję žygį 9:00 val. ryto, baigiame apie 15:00 val. popiet. Kaip rodo Ein Gedi žemėlapis, nuėjome apie 12 kilometrų, nors turiu pripažinti, atrodo tikrai daugiau.
Wadi David
O dabar nusikelsiu laiku šiek tiek į praeitį – lapkričio mėnesį, kuomet lankiausi Wadi David, kitame Ein Gedi parko tarpeklyje. Turbūt nesuklysiu sakydama, kad Wadi David yra populiaresnė trasa nei Arugot, mat lengvesnė. Įveikti bent dalį maršruto ir pasiekti David‘s Waterfall (Dovydo krioklį) gali praktiškai kiekvienas, kad ir kokios fizinės ištvermės bebūtų. Todėl į Wadi David dažniausiai keliauja ir šeimos su vaikais, ir dauguma turistų grupių – žmonių čia jaučiasi iš tiesų daugiau.
Wadi David maršrutas tęsiasi palei David šaltinį, o jau po maždaug pusvalandžio lengvo žygio galima pasiekti Dovydo krioklį. Daugeliui tai ir yra pagrindinis žygio tikslas – paskui galima kita šaltinio puse grįžti atgal. Mes nusprendėme dar šiek tiek pavargti ir žygį pratęsti – nuo Dovydo krioklio užlipome ant šalia esančios uolos, kur trykšta Ein Gedi šaltinis (Ein Gedi spring) ir galima rasti senovinės šventyklos likučius.
Kopimas nebuvo lengvas, tačiau nuo viršaus atsiveria puikūs Negyvosios jūros ir apylinkių vaizdai. Norėjome nuo čia dar pasiekti Dudim Cave (Dudimo urvą), bet danguje besikaupiant tamsiems debesims nusprendėme geriau kuo greičiau lipti žemyn. Sprendimas buvo iš tiesų geras, nes netrukus pradeda šiek tiek lynoti, o nusileidus žemyn jau gerokai plaupia lietus. Žygiuoti tokiomis sąlygomis gali būti tikrai pavojinga – šiose vietose lietus gali sukelti potvynius ir neprognozuojamas nuošliaužas, kurios bene kiekvienais metais pareikalauja ir žmonių gyvybių.
Permirkę žygiuojame atgal, pakeliui dar sustoję pasisveikinti su įprastiniais Ein Gedi gyventojais – žaviais kalnų ožiukais. Tiems, atrodo, lietus nei kiek nė motais :).
Ein Gedi nacionalinis parkas: praktinė informacija
Ein Gedi nacionalinis parkas veikia visus metus: vasarą 8:00-17:00, žiemą 8:00-16:00 val., tik penktadieniais ir švenčių išvakarėse valanda trumpiau. Įėjimas suaugusiems čia kainuoja 28 NIS (7 Eur), vaikams – 14 NIS (3,5 NIS). Daugiau informacijos apie parką galima rasti čia.
Kada geriausia keliauti? Kaip rodo ir asmeninė patirtis, vasarą Ein Gedi gali būti labai karšta, o žiemą planus gali pakoreguoti lietus. Todėl turbūt geriausias laikas lankytis būtų ruduo arba ankstyvas pavasaris, visgi su tinkamu pasiruošimu čia lankytis galima ištisus metus.
Kaip atvykti? Ein Gedi parkas įsikūręs dykumoje, tad pasiekti jį viešuoju transportu gana sudėtinga. Geriausia keliauti automobiliu arba su kelionių agentūra – išbandėme abu būdus. Kelionių agentūros dažniausiai veža tik į Wadi David ir laiko daug neduoda, užtat pastarąjį kartą vykau su Finjan agentūra, kuri organizuoja įdomesnius žygius ne tik „pliusiukui“ užsidėti.
Wadi Arugot ar Wadi David? Asmeniškai labiau patiko Wadi Arugot – čia galima daugiau pamatyti, tačiau ir maršrutas sudėtingesnis. Tad viskas priklauso nuo jūsų galimybių.
Ką dar pamatyti netoliese? Išvyką į Ein Gedi galima puikiai derinti su apsilankymu prie pačios Negyvosios jūros. Taip pat už maždaug 20 km į pietus įsikūrusi Masada, apie 60 km į šiaurę – Šv. Jurgio vienuolynas.
