SARAJEVAS NEPALIKS ABEJINGŲ: ĮSPŪDŽIAI IŠ BOSNIJOS IR HERCEGOVINOS SOSTINĖS
Aplankę Plitvicos ežerų nacionalinį parką Kroatijoje, ankstų rytą susikrauname daiktus ir mieguisti pajudame Sarajevo link. Keliaujame išsinuomotu automobiliu, o link Bosnijos ir Hercegovinos sostinės laukia virš 300 km, kuriuos turėtume įveikti per 5-6 val.
Nuo Plitvicos iki Kroatijos-Bosnijos sienos – tik apie 20 km. Juos nuvažiuojame greitai, o prie sienos taip pat neužtrunkame. Pasus užteko iškišti pareigūnui per automobilio langą – daugiau niekas nieko neklausinėjo ir netikrino. Tik įvažiavus į Bosnijos ir Hercegovinos teritoriją, prasideda siauras, vingiuotas keliukas, kuriuo lėtai judame paskui sunkvežimių koloną.
Kelionė link Sarajevo arba kur nestatyti automobilio
Vėliau keliai kiek pagerėja, tačiau net ir geriausiose atkarpose spausti daugiau 90 km/val. neišeina. Pakeliui tenka pravažiuoti nemažai didesnių ir mažesnių miestų bei kaimų, kalnuotų vietovių, smaragdinių kalnų upių bei ežerų. Bosnijos gamta iš karto palieka įspūdį.
Lyginant su prieš tai aplankytomis Kroatija bei Slovėnija, į akis iš karto krinta daugybė kur ne kur kyšančių minaretų. Skirtingai nei kaimynai kroatai, slovėnai ar serbai, dauguma bosnių yra musulmonai, o mečetę galima rasti beveik bet kuriame kaime.
Šioks toks kuriozas mums nutiko kai sustojome pavalgyti viename iš didesnių miestų. Automobilį palikome šalia miesto mečetės esančioje aikštelėje, o pasisotinę ir laimingi grįžę po pietų radome jį užstatytą. Visa aikštelė per tą pusvalandį, kol mūsų nebuvo, tiesiog grūste prisigrūdo automobilių.
Kas čia nutiko, suvokėme netrukus. Juk visi miestelio vyrai suvažiavo į penktadienines pamaldas! Ir kas galėjo pagalvoti, kad kažkokie turistai čia sugalvos tokiu metu statyti automobilį :). Teko palaukti, tačiau galiausiai pasitelkus praeivių pagalbą ir laviravimo įgūdžius, šiaip taip išriedėjome atgal į kelią.
Sarajevo širdis – Baščaršija
Įveikę netikėtas kliūtis, Sarajevą pasiekėme per maždaug 6 val. Automobilį šį kartą pasistatome iš anksto nusižiūrėtoje miesto centre esančioje saugomoje aikštelėje. Para stovėjimo čia kainuoja 10 Eur arba 20 bosniškų markių (BAM). Panašių aikštelių mieste yra ne viena, o kelią į jas dažnai žymi blyksinčios nuorodos.
Palikę automobilį einame ieškoti mūsų užsakyto kambario. Turėtume apsistoti pačioje Sarajevo senamiesčio, vadinamo Baščaršija, širdyje, netoli Sebilj fontano ir Balandžių aikštės. Kiek paklaidžiojame siauromis gatvelėmis, tačiau galiausiai atrandame savo naujuosius namus. Didžiulis dvivietis kambarys Apartment Nina svečių namuose mums atsieina 15 Eur arba 30 BAM už naktį (beje, kainos Bosnijoje labai dažnai nurodomis dviem valiutomis, o jeigu neturite markių – vietiniai sutinka priimti ir eurus, ir dolerius).
Geresnės vietos įsikurti turbūt negalėtume net įsivaizduoti. Čia mums viskas prie pat, tad iš karto lendame tyrinėti senamiesčio. Pro mūsų langą matoma Balandžių aikštė ir ypač joje stovintis Sebilj fontanas yra tam tikras Sarajevo simbolis, pavaizduotas daugelyje miesto atvirukų. Sebilj – tai Osmanų laikus menantis geriamo vandens fontanas. Tokie buvo statomi visoje imperijoje – vietose, kur susikerta keliai ar netoli maldos namų.
Nuo Sebilj siauromis gatvelėmis vingiuoja Baščaršija – istorinis Sarajevo centras, kuris kartu yra ir turgaus kvartalas. Čia galima rasti daugybę parduotuvėlių, kavinių ir restoranų. Turbūt žymiausia gatvelė kvartale – Kazandžiluk, kur pardavinėjami rankų darbo vario dirbiniai.
Sarajevas – kultūrų katilas
Sarajeve stovi daugybė mečečių, tačiau turbūt žymiausia – senajame turguje įsispraudusi Gazi-Husrev-Beg mečetė. Statyta XVI a., ji yra didžiausia istorinė mečetė visoje šalyje ir vienas svarbiausių architektūrinių statinių Sarajeve.
Nepaisant daugybės musulmonams skirtų maldos namų, Sarajevas yra tikras kultūrų ir religijų katilas. Dažnai jis net vadinamas „Europos Jeruzale“ arba „Balkanų Jeruzale“. Visai netoli Gazi-Husrev-Beg mečetės stovi gotikinė Romos katalikų katedra, senovinė Rytų ortodoksų bažnyčia ir net žydų sinagoga.
Kultūrų sankirtą Sarajeve žymi „Meeting of cultures“ ženklas. Jis išlietas maždaug toje vietoje, kur baigiasi rytietiškas Baščaršijos kvartalas ir prasideda labiau vakarietiška, Austrijos-Vengrijos laikais statyta architektūra.
Iš tikrųjų Sarajeve istorijos tiek daug, kad net ir mes, dažniausiai labai savarankiški keliautojai, nusprendėme sudalyvauti ekskursijoje po miestą. Čia vyksta daugybė įvairių turų, iš kurių dalis yra nemokami. Mes išsirinkome vieną iš Freetour.com svetainės.
Liūdni istoriniai įvykiai ir karo žaizdos
Kaip gražiai papasakojo mūsų turą vedusi gidė, Sarajevas pasaulio dėmesio centre yra atsiduręs tris kartus, ir tik vienas iš tų kartų buvo džiugus. 1984 m. Sarajevas rengė žiemos Olimpines žaidynes, kuo iki šiol labai didžiuojasi dauguma miesto gyventojų.
Kiti du kartai nebuvo tokie malonūs. 1914 m. Sarajeve buvo nužudyti Austrijos-Vengrijos imperijos sosto įpėdinis Franz Ferdinand bei jo žmona. Juos nušovė serbų nacionalistas Gavrilo Princip, o netrukus Austrija-Vengrija paskelbė ultimatumą Serbijai – tai laikoma Pirmojo Pasaulinio karo pradžia. Nužudymas įvyko šalia osmaniško Lotynų tilto, kuris dabar gausiai lankomas turistų.
Dar liūdnesni įvykiai Sarajevo laukė paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. 1992 m. Bosnija ir Hercegovina paskelbė nepriklausomybę nuo Jugoslavijos, tačiau tai nepatiko Bosnijos serbams, kurių tikslas buvo sukurti atskirą Serbų respubliką (Republika Skrpska). Prasidėjo žiaurus karas, kurio metu Sarajevas net 1425 dienas (t.y. maždaug 4 metus) gyveno apgulties sąlygomis.
Per tą laiką Sarajeve žuvo daugiau kaip 5000 civilių, didelė dalis jų – nuo snaiperių kulkų ar granatų sprogimų. Kulkų žymės dar likusios daugelyje Sarajevo pastatų, o Zmaja od Bosne ir Meša Selimović gatvės net vadinamos „Snaiperių alėja“. Aukštuose pastatuose įsitaisiusiems snaiperiams čia buvo patogu apšaudyti civilius.
Kai kur žmonių žūties vietose kulkų ar granatų išmuštos skylės būdavo užpilamos raudonais dažais (kraujo spalva). Šie savotiški memorialiniai paminklai yra vadinami „Sarajevo rožėmis“.
Karas, žinoma, nevyko vien tik Sarajeve – skaudžiai nukentėjo visa šalis. Norint bent kiek geriau susipažinti su Bosnijos ir Hercegovinos istorija, verta nueiti į vieną iš daugybės muziejų. Pavyzdžiui, mes lankėmės „Museum Of Crimes Against Humanity And Genocide 1992-1995“. Daugybė nuotraukų, filmuotos medžiagos ir svarbiausia – išgyvenusių ar mirusių žmonių asmeninių daiktų pasakoja žiaurią ir dar ne taip seniai vykusią istoriją.
Kalnų apsuptas Sarajevas
Geriau susipažinus su Sarajevu, verta pažvelgti į miestą iš viršaus. Kiek toliau nuo miesto, aukščiau ant kalvų stovi dvi tvirtovės – Geltonasis ir Baltasis bastijonai. Kažkada čia stovėjo senovinės pilys, bet šiuo metu vietos yra gerokai apleistos. Užtat miesto vaizdai atsiveria tikrai neblogi. Iki Baltojo bastijono mes užvažiavome automobiliu, nors skaitėme, kad įmanoma ir tiesiog užlipti pėstute. Reikia nusiteikti, kad bet kokiu atveju keliai čia labai statūs ir siauri.
Aplankę tvirtovę dar ketinome nuvykti pasižiūrėti apleistos Sarajevo Olimpinių žaidynių bobslėjaus trasos. Kiek matėm nuotraukų internete, grafičių išpaišytos trasos atrodo įspūdingai. Deja nors ir buvome iš anksto pasižiūrėję maršrutą internete, navigacija mus vis nuvesdavo į siaurus, stačius akligatvius ar kažkokius neaiškius užkampius. Galiausiai po kokio pusvalandžio važinėjimo aukštyn-žemyn ir daugybės keiksmų, nusprendėme pasiduoti ir keliauti toliau. Matyt, kitą kartą reikės pasikliauti taksisto ar kokio kito vietinio pagalba :).
Kodėl sakau kitą kartą? Nes Sarajevas nepalieka abejingų. Manau, čia dar tikrai sugįšiu!
