BLEDO EŽERAS SLOVĖNIJOJE: NE TIK ROMANTIKAMS

Po keletos smagių dienų, praleistų Liublianoje, nusprendėme susiorganizuoti dienos ekskursiją ir pasižvalgyti tolėliau nuo miesto. Čia nebuvome labai išradingi: kaip ir daugelis kitų keliautojų, pasirinkome už maždaug 50 km nuo sostinės esantį Bledo ežerą, vieną populiariausių Slovėnijos kurortų.

Iš Liublianos nuvykti iki Bledo nėra sunku – iš centrinės stoties maždaug kas valandą vyksta autobusai. Tiesa, bilietas į abi puses mums kainavo po 12,80 Eur žmogui – kaip už 40 min. kelionę, pasirodė kiek daugoka.

Bledo ežero pramogos ir lankytini objektai

Atvykus į Bledą, autobusas sustoja šalia esančiame miestelyje tokiu pačiu pavadinimu. Čia įsikūrę nemažai kavinių, restoranų, viešbučių, parduotuvių ir netgi kazino, mat žmonės atvyksta prie ežero ne tik pasižvalgyti, bet ir rimtai paatostogauti.

Paėjus kelis šimtus metrų nuo stoties atsiveria nuostabusis Bledo ežeras. Smaragdinis vanduo, ežero saloje stovinti mažytė gotikinė Dievo Motinos bažnyčia ir aplinkui stūksantys Julijos Alpių kalnai sukuria atviruko vertą vaizdą. Šiaurinėje ežero pusėje – ant kalno stovinti, Viduramžius menanti Bledo pilis.

Be grožėjimosi vaizdais, veiklos Blede nėra daug. Jeigu oras geras – galima maudytis keliuose gražiai įrengtuose paplūdimiuose. Galima tiesiog vaikštinėti ar važinėtis dviračiais. Ežeras nėra didelis – lėtu žingsniu jį apeiti galima per maždaug dvi valandas (išbandyta).

[Tiesa, ėjimas užtrunka, kai kas maždaug penkis metrus sustoji ir vis fotografuoji ežero salą. Viskas atrodo taip gražu ir vis galvoji, kad va, čia tai jau bus geriausias kadras 🙂 Po to vakare telefone radau maždaug 100 labai jau panašių nuotraukų].

Kitos populiarios pramogos yra nuplaukti iki ežero salos bei užlipti iki Bledo pilies. Tiesa, mums pasirodė, kad slovėnai itin stengiasi pasinaudoti tuo, kad Bledas – vienas populiariausių turistinių objektų šalyje. Tarkim, įėjimas į pilį kainuoja 11 Eur, gondola nuplaukti iki salos – 14 Eur žmogui, įeiti į saloje esančią bažnyčią ir užlipti į jos bokštą – dar 6 Eur. Vienai dienai išlaidų pasirodė kiek daugoka, tad pilį nusprendėme praleisti, tačiau iki ežero salos vis dėlto nuplaukėme.

Tradicine gondola iki ežero salos

Iki salos galima nuplaukti keliais būdais (valtimi, irklente, savomis rankomis ir kojomis), tačiau populiariausios yra tradicinės Pletna valtys arba gondolos, būdingos tik Bledo ežerui. Valtys yra medinės, plokščiu dugnu ir yra plukdomos specialia technologija, kuomet irkluotojas stovi valties priekyje ir irkluoja ją dviem irklais.

Tokia valtis gali talpinti apie 20 žmonių, tačiau dažniausiai irkluotojai nori surinkti bent 6-10, kad apsimokėtų plaukti. Mums irgi tenka šiek tiek palaukti, tačiau netrukus susirenka nedidelė grupelė ir lėtai pajudame salos link.

Pakeliui irkluotojas laužyta anglų kalba dar papasakoja kiek ežero istorijos. Pasirodo, kad prie ežero nuo seno mėgo poilsiauti visokie įžymūs istoriniai veikėjai, įskaitant ir Jugoslavijos prezidentą Tito, kurio buvusi vila šiandien yra peversta prašmatniu viešbučiu.

Salos legendos ir romantika

Vis dėlto įdomiausios istorijos susijusios su pačia ežero sala, kurią yra labai pamėgę įsimylėjėliai. Viena legenda, kurią užrašė slovėnų poetas France Prešeren (jo vardu aikštė yra ir Liublianoje), pasakoja, kad saloje kadaise stovėjo Živai, slavų meilės deivei, skirta šventykla. Ją saugojo dvasininkas Sraroslavas ir jo dukra Bogomila. Kartą į salą atplaukė vietos pagonių lyderis Črtomiras (aha, fainas vardas :)) ir jie su Bogomila įsimylėjo vienas kitą. Bijodami dėl savo gyvybių, įsimylėjėliai po kiek laiko atsivertė į krikščionybę ir pastatė saloje naują bažnyčią.

Pasak kitos legendos, Bledo pilyje gyveno jauna našlė. Ji taip liūdėjo dėl vyro mirties, kad nusprendė surinkti visą turimą auksą bei sidabrą ir išlieti varpą, kuris skambėtų salos koplyčioje. Deja gabenamas varpas nuskendo, o dar labiau susisielojusi našlė paliko Bledą ir išvyko į Romą, kur likusį gyvenimą pragyveno kaip vienuolė. Po jos mirties istoriją išgirdęs popiežius našlės garbei įsakė pagaminti naują varpą ir paskleidė gandą, kad kiekvienam, kuris paskambins šį varpą tris kartus ir tikės Dievu, išsipildys noras.

Nežinau, ar turistai labai laikosi to antrojo punkto, tačiau varpą skambina dar ir kaip atkakliai. Ne tik saloje, bet ir vaikštinėjant aplink ežerą nuolat galima girdėti varpo skambėjimą.

Kadangi ežero sala taip apipinta visokiomis su meile susijusiomis legendomis, salos bažnyčioje labai nori susituokti įsimylėjėlių poros. Tradicija sako, kad jaunikis savo nuotaką turi užnešti visais 99 iki bažnyčios kylančiais laipteliais.

Atplukdęs iki salos irkluotojas mums leidžia pasivaikščioti 45 minutes. Be pačios bažnyčios ir jos bokšto, čia dar veikia ledainė, o daugiau kaip ir nieko nėra. Tiesa, bevaikštant aplink salą labai nustebino smaragdiniame vandenyje besiilsintys didžiuliai šamai, kuriuos iš pradžių net palaikėme rąstais.

Sugrįžus į krantą ir toliau bevaikštant ežero pakrante, galima atrasti keletą parkų, vilų ir nedidelių pležiukų, o kad romantikos mažai nepasirodytų, dar galima nusifotografuoti ir širdies formos rėmelyje.

Išvyka į Bledą pasirodė visai įdomi, nors per daug nieko ir nenuveikėme. Vis dėlto pasigrožėti ežero vaizdais tikrai verta, net ir jei nesate didelis romantikas :).