BRATISLAVA: JAUKUS SENAMIESTIS, KEISTOS STATULOS, PIGUS ALUS
Prieš apsilankymą Slovakijoje ne kartą teko skaityti ir girdėti, kad Bratislava – viena labiausiai nuvertintų Europos sostinių. Keliautojai dažniau renkasi kaimyninę Vieną, Prahą ar Budapeštą, o štai Slovakijos sostinei jau laiko nebelieka.
Todėl prisiklausę šių gandų tikrai nustebome pirmą rytą Bratislavoje sutikę tiek daug užsienio turistų. Kai kuriomis senamiesčio gatvelėmis net praeiti buvo sunku. Kai kiti turistai fotografavo žymiąsias Bratislavos statulas, aš fotografavau jas fotografuojančius turistus :).
Tiesa, vėliau bevaikščiodami Dunojaus pakrante pamatėme ir tikėtiną šios turistų gausos priežastį: čia stovėjo prisišvartavę bene penki dideli kruiziniai laivai. Pašniukštinėję internete atradome, kad vasaros metu gana populiarūs įvairūs kruizai Dunojumi, kurie be visų kitų miestų užsuka ir į Slovakijos sostinę.
Bratislava yra kompaktiškas miestas ir viena mažiausių Europos sostinių – turi apie 420 tūkst. gyventojų. Apeiti senamiesčio pagrindines vietas užtenka ir pusdienio, tačiau norint tikrai galima susirasti ir daugiau veiklos ilgesniam laikui. Iš pirmo žvilgsnio Bratislava man kažkuo priminė Prahą, o kai kurie architektūriniai elementai – ir Vieną. Tačiau kartu Bratislava turi ir kažką savito, tai toks per daug neišpustytas, tikras ir jaukus miestas.
Šv. Martyno katedra ir Bratislavos pilis
Išsigandę pirminės turistų gausos, pirmąją dieną prasibrovėme pro minias ir nuėjome apžiūrėti turbūt žymiausio objekto mieste – Bratislavos pilies (tačiau link čia žmonių srautai kažkodėl buvo mažesni). Pilies papėdėje stovi gotikinė šv. Martyno katedra, kurios bokštą puošia Vengrijos karaliaus karūna. Kodėl? Ogi todėl, kad nuo XVI iki XIX a. Bratislava buvo Vengrijos karalystės sostinė ir Vengrijos karalių karūnavimo vieta – per šį laikotarpį jų čia karūnuota net devyniolika.
Nuo katedros patogu kirsti gatvę ir toliau kopti link Bratislavos pilies. Ji stovi ant kalno, nuo kurio atsiveria senamiesčio vaizdai bei apačioje vingiuojantis Dunojus. Geru oru nuo pilies kalno net galima tolumoje išvysti Austrijos bei Vengrijos žemes.
Pilies kalnas stovi strategiškai patogioje vietoje – tarp Karpatų ir Alpių kalnų, netoli Dunojaus, Europos centre, tad čia jau nuo senų laikų driekėsi svarbūs prekybiniai maršrutai. Nuo X a. Bratislava tapo Vengrijos dalimi, o pilis iš pradžių pastatyta gotikiniu stiliumi. Vėliau buvo perstatyta renesansiniu, o dar vėliau – barokiniu stiliais.
Pilies viduje veikia muziejus, į kurį patekti galima nusipirkus 8 Eur kainuojantį bilietą. Tuo tarpu aplink pačią pilį ir jos sode pasivaikščioti, apylinkių vaizdus apžiūrėti galima ir nemokamai. Vienas įdomesnių objektų, atsiveriančių nuo Bratislavos pilies, yra per Dunojų nutiestas „Naujasis tiltas“, primenantis ufonautų laivą.
Šv. Mykolo vartai, senamiestis ir statulos
Viduramžiais Bratislavą supo gynybinė siena. Patekti į miestą buvo galima pro vienus iš keturių vartų – iki šiandien išlikę vieninteliai, vadinami šv. Mykolo vartais. Vartus puošia šv. Mykolo bokštas, o nuo jų vingiuoja kavinių ir parduotuvėlių pilna gatvelė.
Bratislavos senamiestyje pilna siaurų gatvelių, meno galerijų, fontanais puoštų aikščių ir jaukių kavinukių. Tačiau turbūt labiausiai miestą pagyvina įvairios statulos. Viena garsiausių – „Man at work“ arba „Cumil“, kas reiškia stebėtoją. Vieni sako, kad ši statula sarkastiškai vaizduoja tinginiaujantį, praeivius stebintį komunizmo laikų darbuotoją. Kitas aiškinimas paprastesnis – galbūt šis vyrutis tiesiog stebi, kas po praeinančių moterų sijonais?
Kita statuta – „Schone naci“ (nieko bendro su naciais) skirta atminti kažkada Bratislavoje gyvenusiam keistuoliui, kurį atstūmė mylima mergina. Pasakojama, kad nusivylęs vyras sveikindavo gatvėje sutiktas moteris ir dovanodavo joms gėlių. Beje, tai vienintelė Bratislavos statula, skirta tikram gyvenusiam žmogui – Ignac Lamar. Taip pat tai vienintelė sidabrinė statula (kitos bronzinės).
Daugelis turistų nori nusifotografuoti ir su „Napoleono kareiviu“. Legenda pasakoja, kad vienas Napoleono armijos (kuri atvyko į Bratislavą 1805 m.) kareivis įsimylėjo vietinę merginą ir nusprendė su ja pasilikti, o vėliau net pradėjo gaminti putojantį „Huberto“ vyną. Beje, Napoleono kareivio statula stovi visai šalia Primatial rūmų, kuriuose Napoleonas Prancūzijos vardu pasirašė taikos sutartį su Austrijos imperija.
Kainos Bratislavoje neišgąsdino
Be žymiausių statulų Bratislavos senamiestyje, jų dar galima pamatyti ir visame mieste, įvairiausiose vietose. Štai viename didžiuliame prekybos centre radome net keletą įdomių statulų, pavyzdžiui, šią akrobatę.
Iš įdomesnių reginių Bratislavoje, verta paminėti ir žymiąją „Mėlynąją bažnyčią“. XX a. pradžioje statyta bažnyčia iš tiesų skirta Vengrijos princesei Elžbietai ir pavadinta jos vardu, tačiau tiek vietinių, tiek turistų dažniau vadinama tiesiog „Mėlynąja bažnyčia“.
Pasivaikščiojus po Bratislavą ir apžiūrėjus pagrindinus lankytinus objektus, galima prisėsti vienoje iš daugybės kavinių ar bariukų. Mieste pilna įvairiausių restoranų, tačiau norintiems tradicinio slovakiško maisto verta pabandyti Bratislavsky Mestiansky pivovar, kur tradicinius patiekalus galima užsigerti vietiniu alumi.
Bratislavos restoranuose maisto kainos pasirodė gana panašios į lietuviškas, užtat gėrimai – pigesni. Net ir pačiame miesto centre bokalas alaus nekainuoja daugiau 2 Eur, o dažnai galima rasti ir dar pigiau. Turbūt dėl to Bratislavoje sutikome nemažai bernvakarius švenčiančių ar šiaip įsilinksminusių užsieniečių, o ir daug barų senamiestyje įvairiais pasiūlymais ir nuolaidomis siekė patraukti tokių lankytojų dėmesį.
***
Bratislava, kaip ir visa Slovakija, mums pasirodė gana kukli ir paprasta, tačiau kartu ir labai žavi bei jauki. Skirtingai nei kai kuriuose kituose miestuose, čia tikrai nepervargome vieną po kito lankydami įvairiausius turistinius objektus, o galėjome labiau atsipalaiduoti, ramiai pasivaikščioti, pasėdėti lauko kavinėse, paragauti skanaus (ir pigaus) maisto bei alaus :). Ko daugiau bereikia?
