BANSKA ŠTIAVNICA: ŽAVIAUSIAS SLOVAKIJOS MIESTELIS

Miškų ir kalnų apsupta Banska Štiavnica dažnai vadinama žaviausiu Slovakijos miesteliu. Maždaug 170 km nuo sostinės Bratislavos ir 240 km nuo Košicės (antro pagal dydį šalies miesto) įsikūrusi Banska Štiavnica traukia turistus savo siauromis gatvelėmis, gotikinėmis bažnyčiomis ir į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktu senamiesčiu.

Aplankyti Banska Štiavnicą mums patarė slovakai draugai, o keliaujant nuo Aukštųjų Tatrų link Bratislavos jis mums buvo (beveik) pakeliui. Nieko per daug nesitikėdami atradome miestelį, kuris ne tik žavus, bet ir turi labai įdomią istoriją!

KLESTINTIS SIDABRO MIESTELIS

Pasirodo, kad aplink Banska Štiavnicą stūkstantys Štianvicos kalnai yra ne šiaip kalnai, o kaldera – tai toks didžiulis krateris, susiformavęs po vulkano išsiveržimo. Dėl vulkaninės kilmės, šiuose kalnuose yra gausu įvairiausių mineralų, o kažkada net plytėjo dideli sidabro ir aukso klodai.

Banska Štiavnicos apylinkėse įvairių mineralų kasyba vykdyta jau nuo Bronzos amžiaus – tai yra seniausias kalnakasybos miestelis Slovakijoje. Oficialiai įkurta XIII a., Viduramžiais Banska Štiavnica ypač suklestėjo, mat buvo pagrindinis sidabro tiekėjas visoje tuometinėje Vengrijos karalystėje.

XVI a. čia buvo pastatyta daugybė iki šiol išlikusių bažnyčių, dvi pilys, miesto rotušė. Miesto gatvės nusėtos turtingų kalnakasių kažkada įsirengtais prabangiais rūmais. Kai XIX a. sidabro bei aukso atsargos išseko, o kasyklos užsidarė, Banska Štiavnica taip ir liko tarsi įšaldyta laike.

BAROKINĖ KALVARIJA

Visgi savo pažintį su Banska Štiavnica pradedame ne nuo paties senamiesčio, o nuo šiek tiek tolėliau esančios barokinės kalvarijos. Ši kalvarija (kryžiaus kelias) XVIII a. buvo pastatyta jėzuitų iniciatyva, ją sudaro 3 bažnyčios ir 22 koplyčios, kiekviena su unikaliais piešiniais ir dekoracijomis. Sakoma, kad tai pati svarbiausia barokinė kalvarija visoje Slovakijoje, buvusioje Vengrijos karalystėje, o gal net visoje Europoje.

Įėjimas į kalvariją nekainuoja. Apačioje yra stovėjimo aikštelė ir informacijos centras su muziejumi, kur dar galima daugiau sužinoti tiek apie pačią kalvariją, tiek apie visą Banska Štiavnicos miestelį. Aplankę ekspoziciją ir pasiėmę lankstinuką, kopiame į viršų.

Užlipti iki viršaus užtrunka apie 10 nelengvų minučių, pakeliui dar sustojant skirtingose koplytėlėse ir vidurinėje bažnyčioje. Kai lankėmės, pačiame viršuje esanti bažnyčia buvo rekonstruojama ir todėl uždaryta, tačiau pagrindinė atrakcija čia turbūt yra atsiverianti miesto ir aplinkinių kalnų bei slėnių panorama.

PARKAVIMO PROBLEMOS

Atvykę į senamiestį ieškome, kur pasistatyti mašiną. Miestelis nedidelis, intensyvaus eismo čia nėra – tad parkavimo vietų tikrai galima rasti. Esam truputį aptingę, tad pasistatome mašiną pačioje pagrindinėje, Šventosios Trejybės aikštėje, kad daug vaikščioti nereikėtų ir visi pagrindiniai objektai būtų šalia.

Valanda parkingo čia kainuoja du eurus, tačiau kaip juos sumokėti, iš pradžių niekaip nesuprantame. Jokių automatų nėra, o ir aikštėje daugiau žmonių nesutinkame. Užėjus į vieną šalia esančią galeriją mus informuoja, kad pinigus už automobilių stovėjimą renka vaikinas oranžine liemene, tačiau kur jis, niekas nežino. Dar truputį pastoviniuojam ir nusprendžiam užeiti į taip pat šalia esantį restoraną – gal ten kas žinos daugiau informacijos.

Sutikę pirmą pasitaikusią padavėją, paklausiame, gal ji žino, kaip susimokėti už parkavimą? Ji liepia sekti paskui ir nuveda mus iki vieno pietaujančio vyruko, parodo į jį pirštu ir taria: „Parking person“. Pasirodo, kad ir parkingo darbuotojams būna pietų pertrauka :). Susimokame kelioms valandoms ir einame tyrinėti senamiesčio.

BANSKA ŠTIAVNICOS SENAMIESTIS

Pačiame Banska Štiavnicos senamiestyje tikrai galima praleisti ir kelias dienas. Čia stovi dvi pilys, gotikinės bažnyčios ir daugybė senovinių, kažkada turtingiems kalnakasiams priklausiusių prabangių rūmų. Galima prisėsti vienoje iš daugelio žavių lauko kavinukių, užsukti į muziejus ir meno galerijas.

Nors kitų keliautojų ir sutinkame, visas miestelis atrodo toks gana atsipalaidavęs ir ne per daug turistinis. Pavyzdžiui, užsukę į senąją pilį, gal kokią valandą sau vaikštome visiškai vieni. Įėjimas čia kainuoja 3 eurus ir tikrai jų negaila. Ekspozicijos įdomios (ypač patiko kalvio dirbtuvės), o užlipus į pilies varpinę gražiai atsiveria miestelio senamiestis.

Pietums užsukame į vietinio maisto restoraną, kur kiek pralinskmina vegetariško maisto meniu. Kaip jau įsitikinome ir anksčiau, dauguma tradicinių slovakiškų patiekalų yra su mėsa, tad ir šiame restorane dauguma patiekalų tokie. Meniu randu atskirą vegetariškų patiekalų skyrelį, kur puikuojasi tokie patiekalai kaip keptas sūris su kumpiu bei koldūnai su rūkyta kiauliena bei dešrelėmis. Žodžiu, tikras vegetarų rojus :).

ILGIAUSIA MEILĖS POEMA PASAULYJE

Iš įvairių muziejų Banska Štiavnicoje norėčiau paminėti vieną, skirtą ilgiausiai meilės poemai pasaulyje. 2910 eilučių sudarančią poemą 1846 m. parašė Andrejus Sladkovičius, o jos ilgumą yra pripažinusi Pasaulio rekordų akademija. Sladkovičius šią poemą parašė savo mylimajai Marinai, su kuria jam uždraudė būti merginos tėvai.

Muziejuje, kuris vadinasi „House of Marina“ (mat yra įkurtas buvusiame Marinos tėvų name), pasakojama visa ši nelaimingos meilės bei poemos atsiradimo istorija. Na o apsilankymo kulminacija – didžiulis „meilės bankas“, sudarytas iš 100 tūkst. stalčiukų, ant kiekvieno iš jų užrašyta vis kita ilgiausios meilės poemos eilutė.

Šiuose stalčiukuose poros gali palikti saugoti savo meilės simbolius. Tiesa, viskas turi savo kainą: šis meilės bankas yra mokamas, o ir įėjimas į muziejų kainuoja nemenkus 12 eurų. Visgi apsilankymu likome patenkinti, o ir visa įdėja pasirodė labai įdomi.

 ***

Mes Banska Štiavnicai galėjome skirti tik vieną dieną, tačiau mielai būtų skyrę ir daugiau. Nespėjome aplankyti atviro kalnakasybos muziejaus, šalia kurio yra dar ir mažas ežeriukas. Na o siauromis miestelio gatvelėmis galima būtų vaikščioti ištisas valandas.