DVIEJŲ DIENŲ KRUIZAS HALONGO ĮLANKOJE: AR VERTA?

Turbūt ne man vienai Vietnamas pirmiausia asocijuojasi su Ha Long Bay (Halongo įlanka) – tūkstančiais uolėtų salų, išsibarščiusių smaragdinėje jūroje. Nieko nuostabaus, kadangi į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Halongo įlanka yra populiariausia turistinė vieta Vietname ir kasmet ją aplanko tūkstančiai keliautojų.

Mes, būdami mažo biudžeto keliautojai, ilgai svarstėme, ar ir kokiu būdu aplankyti Halongo įlanką, mat vienintelis būdas tai padaryti yra perkant kelionę turistiniu laivu. Vienos dienos kelionė ne sezono metu gali kainuoti apie 50 USD, bet dauguma tiek sutiktų keliautojų, tiek kelionių gidų rekomendavo imti dviejų ar trijų dienų kelionę, kurios metu galima pamatyti daugiau lankytinų objektų.

Turus po Halongo įlanką galima užsisakyti iš Hanojaus, Ha Long miesto ar Cat Ba salos, o juos tikrai pardavinėja kiekviename viešbutyje ar turizmo agentūroje. Mes nusprendėme imti dviejų dienų turą iš Hanojaus, už kurį pasiderėjus sumokėjome 76 USD žmogui. Kaip vėliau paaiškėjo, mūsų derybiniai įgūdžiai po praktikos Indijoje buvo tikrai neprasti:  iš ture dalyvavusių 14 žmonių visi mokėjo skirtingai, ir dauguma po 90-110 USD!

Nors kainos skirtingos, gauname tas pačias paslaugas: paėmimas iš viešbučio Hanojuje, nuvežimas iki Halongo miesto, dviejų dienų ir vienos nakties kruizas laivu, gyvenant dvivietėje kajutėje su maitinimu du kartus per dieną (pirmą dieną – pietūs ir vakarienė, antrą dieną – pusryčiai ir pietūs) ir įvairių turistinių objektų lankymas. Taip pat ir po turo turėtume būti parvežti atgal į Hanojų, nors mes nusprendžiame ten nebegrįžti, o važiuoti tiesiai į Tam Coc.

PIRMA DIENA: PUIKUS MAISTAS, SUNG SOT URVAS IR BAIDARĖS

Apie 8 val. ryte į mūsų viešbutį atvyksta mikroautobusas, kuriame jau sėdi keli turistai. Pakeliui apvažiuojame dar keletą viešbučių, ir galiausiai mūsų grupę sudaro 14 žmonių. Kelionė iki Halongo miesto trunka net 3,5 val., nors atstumas iki jo nuo Hanojaus – tik apie 150 km.

Žinoma, kaip ir kiekvienoje panašioje kelionėje, pusiaukelėje sustojame vidury niekur įsikūrusiame prekybos centre, kur turistams siūlomi įvairūs suvenyrai, vietinės gamybos saldumynai, alkoholis ir t.t. Net jei ir neketini nieko pirkti, turi išlipti čia pasivaikščioti bent 20 min.

Prieš vidurdienį pasiekiame Halongo miestą ir prieplauką, kurioje esame įsodinami į katerį, o su juo jau pasiekiam ir savo laivą, su kuriuo žvalgysimės po Halongo įlanką. Dar sėdint kateryje pastebime, kaip griežtai vietnamiečiai žiūri į saugumą: nors iki savo laivo su kateriu plaukiame vos keliasdešimt sekundžių, visi, tiek turistai, tiek įgula turi užsidėti gelbėjimosi liemenes, o šį veiksmą nuo kranto akylai stebi policijos pareigūnai. Nors žinant kontekstą, tokios saugumo priemonės ir nestebina: praeityje yra buvę atvejų, kai Halongo įlankoje žuvo turistai, tad šiuo metu turistiniai kruizai yra žymiai labiau kontroliuojami.

Laive pirmiausia pasidaliname kambarius: dauguma jų dviviečiai, o kokybė tikrai nustebina gerąją prasme: plati ir patogi lova, atskiras dušas, o didžiulis langas išeina tiesiai į jūrą. Tiesa pasakius, kelionės metu mes retai nakvojame tokio lygio kambariuose ?.

Pasidėję daiktus lipame ant laivo terasos, iš kur galime stebėti besikeičiančias Halongo įlankos salas. Kartu susipažįstame ir su savo kelionės kompanjonais: po vieną britų, prancūzų ir ispanų porą, merginos iš Libano, Belgijos ir Vokietijos ir trijų asmenų šeima iš Singapūro.

Apie 13 val. esame pakviečiami pietų, kurie ir vėl maloniai nustebina tiek maisto gausa, pasirinkimu, tiek ir skoniu: galima rinktis iš įvairių mėsos, žuvies, daržovių patiekalų, ryžių ir desertų, tik gėrimus (išskyrus vandenį) reikia užsisakyti patiems.

Beje, dėl gėrimų: mes, kaip tikri lietuviai (ir kaip tikri žydai ?), žinodami, kad gėrimus laive reikės pirkti atskirai, iš anksto pasirūpinome nusipirkti kelis butelius alaus, nes galvojome taip sutaupyti. Tiesa ta, kad to daryti visai nevertėjo, nes alaus skardinė, nors ir brangesnė keliais centais nei mieste, laive kainavo apie 1 USD.

Po pietų netrukus priplaukiame prie pirmosios lankytinos vietos – Sung Sot urvo. Čia pirmą kartą pastebime, kokia iš tikrųjų populiari yra Halongo įlanka: kartu su mumis prie urvo išsilaipina dar bent 4 laivai, tad žmonių tikrai nemažai ir visos grupelės per urvą eina viena po kitos.

Mūsų gidas linksmina rodydamas įdomių formų stalaktitus ir stalagmitus ir pasakoja atmintinai išmoktus pasakojimus apie Halongo įlanką ir Vietnamo istoriją. Tiesa, jo anglų kalbos žinios tik iš pirmo žvilgsnio atrodo geros: paklausus kokio sudėtingesnio klausimo, dažniausiai nesupranta ir tik toliau kartoja savo išmoktą tekstą.

Nepaisant žmonių gausos, urvas patiko. Kaip ir kiti turistai, pasidarėme klasikinę nuotrauką iš urvo viršaus su už mūsų matomais Halongo įlankos vaizdais:

Toliau judame link kito – Luon urvo, į kurį plaukiame baidarėmis. Praplaukus beždžionių pilną urvą atsiveria uolėtos salos viduje esanti lagūna. Apiplaukę lagūną, dar turime apie 30 min. pasiplaukioti aplink kitas, šalia esančias Halongo įlankos salas, o tuo metu kaip tik pradeda leistis saulė, tad pasimėgaujam ir saulėlydžiu.

Jau sutemus gauname vakarienę (maistas ir vėl puikus), o po jos galime užsiimti įvairia veikla, pavyzdžiui, žvejyba ar karaoke. Pastaroji veikla nieko nesudomina, užtat atsiranda keletas žmonių, kurie norėtų išbandyti kalmarų žvejybą. Meškeres gauname, tačiau gidas kažkur dingsta ir niekas nežino, ką daryti. Pabandome kažkiek pažvejoti, tačiau nieko nesigauna, tad likusį vakarą leidžiame terasoje dalindamiesi įvariomis kelionių istorijomis.

ANTRA DIENA: TI TOP SALA IR NENUSISEKUSI KULINARIJOS PAMOKA

Antrąją dieną keliamės anksti, nes 7:30 val. jau gauname pusryčius. Po jų jau turime susikrauti daiktus ir palikti savo kambarius, mat kruizai vyksta nesustodami ir apie vidurdienį į laivą vėl atsikraustys nauji gyventojai – laivo įgulai reikia laiko sutvarkyti kambarius.

Apie 10 val. atvykstame į dar vieną lankomą objektą – Ti Top salą, kuri žymi savo balto smėlio paplūdimiu ir maždaug 100 m aukščio kalnu, nuo kurio matosi Halongo įlankos panorama. Nors atrodo dar pakankamai anksti, bet sala jau pilna turistų, kas ypač pasijaučia užlipus į apžvalgos aikštelę: norint pasidaryti nuotrauką reikia laukti eilėje arba ne visai mandagiai bandyti užlįsti pirmam. Na, porą nuotraukų padaryti pavyksta, bet daugiau likti ten nebesinori, tad leidžiamės žemyn į paplūdimį.

Kadangi Halongo įlankoje lankomės ne sezono metu (gruodžio mėn.), paplūdimys gan tuščias, o maudytis išdrįsta vos keletas išbalusių turistų. Žinoma, kai pagalvoji, ir ta 20°C šiluma visai maloni, kai atvyksti iš šalies, kur šalta ir sninga, bet kadangi mes ką tik buvome Indijoje, kur mėgavomės 35°C karščiu, maudytis nedrįstame.

Po apsilankymo Ti Top saloje atsisveikiname su keletu žmonių iš mūsų gupės: jie pasirinko trijų dienų turą, tad toliau jungsis prie kitos grupės ir toliau plauks į Cat Ba salą.

Apie 11 val. grįžtame į laivą, kuris jau juda atgal į Halongo miesto prieplauką. Tuo tarpu mums iki pietų dar pasiūloma improvizuota kulinarijos pamoka, kurios bent aš taip pavadinti nebūčiau drįsusi: gidas tiesiog atneša šiek tiek daržovių su ryžių popierium ir parodo, kaip susisukti spring rolls. Na, bet bent šiek tiek užkandame ?

Paskutinius pietus valgome jau atvykę į prieplauką: kol mes valgome, laivo įgula ruošiasi priimti naujus keliautojus.

***

Nepaisant tikrai didelės žmonių gausos net ir ne sezono metu, manau, kad aplankyti Halongo įlanką su turistiniu kruizu tikrai verta. Turo kaina (ypač jei mokate derėtis) atitinka kokybę: jau vien ko vertas skanuns ir gausus maitinimas, o ir pats laivas puikiai įrengtas: kambariai gražiai įrengti, o laivo terasoje malonu pailsėti ir stebėti Halongo įlankos vaizdus.

Taip pat didelis pliusas šiame ture mums buvo sutikti žmonės: esant uždarytiems laive tikrai lengva susipažinti, galbūt atrasti bendraminčių, su kuriais būtų galima toliau keliauti.

Siekiant bent truputį išvengti tokios turistų gausos, siūlyčiau pasidomėti galimybe apžiūrėti Halongo įlanką iš Cat Ba salos: kiek teko skaityti ir girdėti kitų keliautojų atsiliepimus, iš ten vykdomi turai – mažiau turistiniai.