VANG VIENGAS LAOSE: NE TIK VAKARĖLIŲ MĖGĖJAMS
Vang Viengas – pakeliui tarp sostinės Vientiano ir šalies kultūrinio centro Luang Prabango įsikūręs miestas, ilgą laiką vadintas Laoso vakarėlių sostine. Dar prieš keletą metų alkoholis ir narkotikai čia liejosi laisvai, o miestas traukė linksmybių ištroškusius backpackerius, iš kurių ne visiems tos linksmybės baigdavosi gerai – keliasdešimt turistų per metus mirdavo nuo perdozavimo ar paskendę Nam Song upės vandenyse.
Šiandien miesto veidas pasikeitęs: 2012 m. Laoso vyriausybė uždarė daugumą barų, uždraudė pardavinėti narkotikus, o vietoje įsilinksminusių backpackerių čia dažniau pradėjo vykti turistai iš Korėjos ar Kinijos. Ir nors vakarėlių mieste ir dabar netrūksta, kalnų apsuptas, upės vingiuose įsikūręs Vang Viengas pasiūlyti tikrai turi daug daugiau.
Mes į Vang Viengą atvykstame mikriuku iš sostinės Vientiano – kelionė ne iš lengvųjų, mat keliai eina per kalnus ir dėl to labai vingiuoti (bet, tiesą sakant, Laose tai jokia naujiena). Į miestą atvykstame neturėdami, kur gyventi: internete rasti variantai pasirodė per brangūs arba per toli nuo centro, tad nusprendėme geriau ieškoti vietoje.
Paieškos ilgai netrunka. Kadangi po kelionės esame išalkę, pirmiausia užsukame į pirmą pasitaikusią vietą pavalgyti ir, kaip pasirodo, ta vieta yra keliautojų mėgstamas hostelis, pavadinimu Pan‘s place. Iš kelių jų turimų laisvų kambarių mes pasirenkam pigiausią – mažytį bungalow su tiesiog ant žemės padėtu čiužiniu ir bendru vonios kambariu, kuris kainuoja 72 000 kipų (7,8 Eur). Tačiau gyvenimo sąlygom esame patenkinti: tas čiužinys buvo turbūt patogiausias per visą 6 mėn. kelionę, o besiilsėdami hostelio kiemely sukabintuose hamakuose iš karto susirandame krūvą naujų draugų.
VANG VIENGO APYLINKĖS: URVAI, LAGŪNOS IR APŽVALGOS AIKŠTELĖS
Kitą rytą išsinuomojam motorolerį ir patraukiam apžiūrėti Vang Viengo apylinkių. Motorolerio nuomos kainos panašios, kaip ir visur – 60 000 kipų (6,5 Eur) už mechaninį arba 80 000 kipų (8,5 Eur) už automatinį motorolerį. Kai kurie keliautojai nuomojasi dviračius, na, bet čia jau ištvermingiausiems: bent aš per tokį karštį toli nebūčiau numynus. Išvykstant iš Vang Viengo reikia kirsti tiltą ir susimokėti tilto mokestį (6000 kipų/0,65 Eur važiuojant motoroleriu), kuris skiriamas tilto išlaikymui: dėl lietingojo sezono kasmet jį reikia perstatyti.
Pirmiausia patraukiame link populiariausio traukos taško Vang Viengo apylinkėse – Mėlynosios lagūnos (Blue Lagoon). Apie 20 min. kelio motoroleriu, 10 000 kipų (apie 1 Eur) įėjimo mokestis, ir mes jau ten.
Nežinau, ar dėl to, kad savaitgalis, bet prie lagūnos pilna žmonių – daugiausia vietinių. Mes pirmiausia nusprendžiame užlipti į šalia esantį Phapoungkham urvą – apie 10 min. reikia lipti tikrai stačiu šlaitu, tačiau verta: viduje pasijauti lyg kokiam prarastam pasaulyje. Tik einant čia būtina pasiimti prožektorių (juos pardavinėja ir urvo apačioje), mat urvas visai neapšviestas ir kai kuriose vietose tenka eiti per visišką tamsą.
Aplankę urvą grįžtame prie lagūnos, kur įsidrąsiname ir nuo kelių metrų aukščio liepto nušokti. Labai įdomu, kad dauguma vietinių nuo to liepto šokinėja su gelbėjimosi liemenėmis, mat nemoka plaukti (tačiau drąsos jiems netrūksta).
Dar šiek tiek laiko praleidę prie lagūnos susiduriame su keistu reiškiniu: vietiniai turistautojai bando mus nufotografuoti arba nusifotografuoti su mumis. Tiesa, leidimo net neprašo, tiesiog ateina, atsistoja šalia, o jų pažįstami iš toliau fotografuoja. Matau, kad panašaus dėmesio susilaukia ir kitos merginos su bikiniais, bet įdomu tai, kad dauguma tokių fotografuojančių smalsuolių yra vyresnio amžiaus moterys, tai kažkaip net pykti neišeina ?.
Toliau patraukiame ieškoti apžvalgos aikštelės – jų čia pilna, tad tereikia išsirinkti. Mes išsirenkam vieną, kuri maps.me vadinasi Pha Hon Kham cliff. Atrodo, kad versliukas vietiniams čia paprastas: susirandi kalną, iki viršaus nutiesi laiptukus, pastatai apžvalgos aikštelę ir renki pinigus. Tiesa, kainos nedidelės – mes už įėjimą sumokame 10 000 kipų (apie 1 Eur), bet prie įėjimo aikštelės saugotojai dar ir gėrimus pardavineja, tad, matyt, kažką vis dėlto užsidirba.
Iki apžvalgos aikštelės tenka lipti apie pusvalandį, karštis neišpasakytas ir suprantame, kad vandens pasiėmėm per mažai. Užtat sutinkame tik vieną žemyn besileidžiančią porą, o pačiame viršuje esame vieni, tad mėgaujamės vaizdais kone visą valandą.
Nusileidę dar nusprendžiame nuvažiuoti iki kitos lagūnos – Bue Lagoon 3 (kur yra antroji, taip ir neišsiaiškinom), bet deja jau vakaras ir ilgai neužsibūname, nes iki tamsos norime grįžti namo.
TUBING’AS: GARSIAUSIA VANG VIENGO PRAMOGA
Porą dienų pailsėję, su hostelyje sutiktais naujais draugais nusprendžiame išbandyti ir tubingą (plaukimą pripučiamais ratais) – tai, dėl ko ilgą laiką labiausiai ir garsėjo Vang Viengas. Žymiaisiais laukinių vakarėlių laikais, palei Nam Song upę buvo įsikūrę daugybė barų, kurie pardavinėdavo ne tik alkoholį, bet ir narkotikus. Pagrindinė keliautojų pramoga būdavo tokia: išsinuomoji pripučiamą ratą ir plauki juo žemyn upe, pakeliui sustodamas ir besilinksmindamas tuose baruose. Nenuostabu, kad tais laikais įvykdavo daug nelaimių: svaigalai ir sraunūs upės vandenys nėra pati saugiausia kombinacija.
Šiandien tubingas vis dar populiarus, tačiau barai palei upę likę jau tik keli, o vietiniai visokiais būdais stengiasi užtikrinti saugumą. Išsinuomoti pripučiamus ratus galima dvejose vietose, o kainuoja jie 55 000 kipų (6 Eur) dienai. Vienoje iš vietų dar ima ir užstatą, kadangi pripučiamą ratą iki vakaro reikia grąžinti.
Mes nuomojamės be užstato, užtat gauname du „prižiūrėtojus“ – vietinius vaikinus, kurie visą dieną plaukia kartu su mumis ir tikrąją to žodžio prasme mus prižiūri, o po to vakare dar parveža namo.
Pakeliui sustojame dviejuose baruose, tarp kurių reikia plaukti apie 1,5 val. Baruose gėrimai brangesni, nei mieste – pavyzdžiui, maža alaus skardinė kainuoja 10 000 kipų (apie 1 Eur), bet kai pagalvoji, vis tiek labai pigu. Tačiau be gėrimo daugiau nelabai čia yra ką veikti – galima nuo lieptelio šokinėti į vandenį, bet tai ir viskas.
Publika, kuri renkasi šią pramogą, taip pat labai jauna – truputį jautiesi kaip kokiam paauglių vakarėly. Ir nors buvo visai įdomu išbandyti, bent man po trumpo laiko nusibodo ir norėjos namo. Tačiau kadangi turėjome prižiūrėtojus ir buvome pririšti tiek prie jų, tiek prie visos grupės, niekur vieni plaukti negalėjome, turėjome laukti visų.
***
Vang Viengas mums buvo ta vieta, kur galėjome atsipalaiduoti ir nors planavome čia sustoti tik porai dienų, praleidome visą savaitę. Patys daugiausia laiko praleidome ilsėdamiesi, tačiau Vang Vienge yra tikrai daug ką nuveikti ir pamatyti: be mūsų aplankytų vietų, čia yra daugybė didesnių ir mažesnių urvų, galima nuomotis baidares, skristi oro balionu ar lipti į kalnus.
Taip pat labai patiko maistas ir kainos – nuo laosietiškų sumuštinių po eurą iki prancūziškų kepyklėlių, izraelietiškų falafelių ir korėjietiško maisto. Žodžiu, Vang Viengą tikrai rekomenduoju ?.